• Hamakas – turi galingą raminamąjį poveikį. Hiperaktyvūs vaikai jame tarsi medituoja, tampa ramesni, sumažėja stresas, agresija, nerimas.
• Statinė - pats mėgstamiausias vaikų simuliatorius jutimo kambaryje. Galima naudoti tiek pakabintą (kaip sūpynes), tiek tiesiog gulinčią ant grindų, sukti joje vaikus „centrifugoje“.
• Rąstas - universalus sensorinis-integracinis treniruoklis, atliekantis „arkliuko“, sūpynių, mušimo maišo ir kt. funkcijas. Viena pagrindinių sensorinės integracijos technikos priemonių.
• Platforma - nepakeičiama atsargiems vaikams, kurie bijo prarasti tvirtą atramą po kojomis.
• Tunelis – didžiulis audinys, leidžiantis vaikams saugiai patirti judėjimą labai nestabiliu paviršiumi. integruojant informaciją iš vestibuliarinės, regos ir motorinės sistemos. Taip pat, formuoja vaiko kūno dalių santykinės padėties ir jų judėjimo pojūtį. kitaip tariant, atsiranda savo kūno jautimo suvokimas. Šis treniruoklis yra būtinoji priemonė bet kurioje dinaminio jutimo patalpoje.
• Lygus žaidimo komplekso paviršius - leidžia lavinti lytėjimo pojūčius, atstato jutimo trūkumą riboto judrumo vaikams.

Labai svarbu, kad tokios veiklos metu vaikas būtų aktyvus, nes tik apgalvotų judesių metu vystosi smegenys, psichika ir kūnas. Suaugęs žmogus neliepia laikytis jo nustatytų taisyklių, o kuria dialogą su vaiku apie tuos žaidimus, kuriuos pasirinko pats vaikas. Ši, iš dalies struktūrizuota, sąveika su suaugusiuoju, apimanti spontaniškų judesių ir suaugusiojo nurodymu atliekamų judesių kaitą, yra labai svarbi emocijų, mąstymo, kalbos, smegenų ir kūno jungčių vystymuisi.

Tokiu principu, užsiėmimai su vaiku, remiantis sensorinės integracijos teorijos principais, numato sensorinių pojūčių įtraukimą į prasmingų, savarankiškų, adaptyvių sąveikos formų kontekstą.

Keičiant kabinimo būdus iš stacionariai pritvirtinto sviedinio į sviedinį, besisukantį horizontaliai, apsisukinėjantį aplink vertikalią ašį ir spyruokliuojantį aukštyn ir žemyn, galima reguliuoti apkrovą. Tai leidžia pritaikyti tam tikro sviedinio pratimų sudėtingumo lygį pagal konkretaus vaiko ar vaikų grupės poreikius. vaikų gebėjimams, didėja sunkumų lygis.

• Gerėja kognityvinės funkcijos.
• Gerėja našumas.
• Sumažėja nerimo lygis
• Sumažėja impulsyvumas.
• Pagerėja koordinacija.
• Padidėja dėmesio koncentracija.
• Pagerina atminties.
• Stabilizuojasi emocinis fonas.
• Lavina stambiąją motoriką.
• Vyksta psichinių procesų optimizavimas.

Du viename! Korekcinės užduotys sprendžiamos efektyviau, į sensorinio dinaminio komplekso aparatus įtraukiant sensomotorinės integracijos, neuropsichologinių ir dinaminių pratimų elementus.